Vienas didžiausių iššūkių ir uždavinių Europai – parama migrantams ir pabėgėliams bei jų integracija šiuos asmenis priimančiose šalyse. Migrantų ir pabėgėlių dalyvavimas tęstiniuose mokymuose dažnai yra gerokai mažesnis nei vietinių gyventojų. Projekto „On the Move“ tyrėjai atrinko dėmesio vertus projektus, skatinančius migrantų ir pabėgėlių integraciją.
Projektą vykdė tokios organizacijos kaip „Diakonie Flüchtlingsdienst Wien“, „Caritas Steiermark“, „Innovia und BFI Tirol“, o finansavo Federalinė švietimo ministerija, Moterų ir Europos socialinis fondas Tirolyje, Štirijoje, Vienoje.
Projekto tikslinė grupė – Austrijoje gyvenantys asmenys, norintys mokytis (vidurinis ir aukštasis išsilavinimas), bet jų gimtoji kalba nėra vokiečių. Jie susiduria su kliūtimis: informacijos stoka, kalbinės kliūtys, stojimo egzaminų neišlaikymas ir kita. Projektas padeda šiai tikslinei grupei įgyti žinių ir siekti savo mokymosi tikslų su švietimo ekspertais. Drauge jie sudaro detalų mokymosi planą, kaip laipsniškai pasiekti mokymosi tikslų, išsiaiškinant ir įvardinant šių tikslų realizavimo išorines sąlygas. Visame šiame procese besimokantys asmenys atviruose mokymo centruose yra prižiūrimi švietimo ekspertų.
Projekto tikslas yra nukreipti dalyvius į mokymus, seminarus ir darbus, kurie atitinka jų kompetencijas, o ne į tuo metu pasitaikančius mokymus ar darbus. Projekto kompetencijų aprašas siekiant holistinio kiekvieno dalyvio kompetencijų vertinimo yra pagrindinis įrankis, formuojantis individualų mokymąsi. Itin svarbu atsižvelgti į kiekvieno dalyvio įgytas formalias ir neformalias kompetencijas, norus, lūkesčius ir tikslus. Dalyviai yra nuolat konsultuojami, kol sėkmingai baigia mokymosi programą. Atviras mokymosi centras siūlo prieigas prie kompiuterių, įvairios medžiagos, nuotolinio mokymosi galimybę, aktyvaus dalyvavimo renkantis mokymosi pasiūlymus. Mokymo medžiagos turinys yra pritaikytas dalyvių poreikiams.
Projektas yra ypatingas dėl holistinio požiūrio, apimančio praktiką ir mokymąsi. Projektas siūlo dalyviams paramą nuo sprendimo mokytis priėmimo iki sėkmingo mokymo programos įgyvendinimo. Jis yra lankstus ir pritaikytas tikslinei grupei. Dalyviai geba įveikti mokymosi kliūtis ir pasiekti rezultatų, intensyviai įsitraukdami į veiklas ir naudodami savo įgūdžius bei siekdami tikslų. Kadangi yra nemokamos ir atviros prieigos prie atviro mokymosi centro ir individualizuotos galimybės jomis naudotis, mokymasis tampa prieinamas tiems, kurie negali naudotis formaliomis švietimo galimybėmis dėl laiko, finansų ar mokymuisi tinkamos aplinkos namuose stokos.
Švedija, kaip ir Nyderlandai, garsėja įvairiomis asociacijomis ir draugijomis, kurios rūpinasi įvairių problemų sprendimu. Švedijos savivaldybės regioniniu ir vietiniu lygmeniu remiasi asociacijomis, diskutuodamos apie pokyčius. Projektu siekiama skatinti naujas imigracijos grupes steigti Švedijoje asociacijas vietiniu, regioniniu ir valstybiniu lygiu.
2013 m. regioninė Ostergotlando (Švedija) asociacija, kovojanti su diskriminacija, pradėjo tyrimą moterų, kilusių iš skirtingų kultūrų, siekdama skatinti jas prisijungti prie Švedijos asociacijų, įgyti galių ir įtakos. Tyrimas parodė, kad dažniausiai vyrai yra linkę jungtis į imigrantų grupių asociacijas. Minėta Ostergotlando asociacija siekia užkirsti kelią nesubalansuotam lyčių įsigalėjimui ir teikti paramą moterims.
Grupė dirbo metus, buvo naudojamas tyrimų ciklo metodas (angl. Study cycle method), kuriuo siekiama įtraukti visus grupės narius. Šis metodas yra itin populiarus neformalioje Švedijos švietimo sistemoje. Jį sudaro 8 principai:
1. Lygybės ir demokratijos principas; darbas
remiasi lygybės principu tarp narių.
2. Išlaisvinimo principas; darbas pradedamas nuo
narių patirties ir žinių, siekiant išlaisvinti jų
ypatybes ir resursus.
3. Bendradarbiavimo principas; bendras darbas,
siekiant abiejų šalių savitarpio pagalbos ir
bendrų tikslų siekimo.
4. Laisvės principas; apibrėžti narių poreikiai ir
norų tikslai.
5. Tęstinumo ir planavimo principas turi sukurti
ir palaikyti numatomus tyrimus. Nariai sudaro
planą, pvz., kaip dažnai jie turi susitikti, ir kita.
6. Aktyvaus dalyvavimo principas; kiekvienas įsipareigoja
dalyvauti ir būti aktyvus.
7. Studijų medžiagos principas; daugelis tyrimų
ciklų sukuria savo medžiagą.
8. Pokyčio ir veiksmo principas; nariai mokosi ne
tik savo pačių, bet ir kitų narių labui. Tai skatina
asmeninį praturtėjimą ir jų aplinkos gerinimą.
220 moterų metus dalyvavo tyrime, studijavo žmogaus teisę, kaip įveikti diskriminaciją ir rasizmą, kaip identifikuoti priekabiavimą, asociacijų valdybos pareigas ir atsakomybes, retorikos meno, kaip kreiptis dėl finansavimo, kaip išreikšti mintis auditorijai. Grupė išleido knygą apie asociacijas ir tyrimų ciklo metodą, kuri gali įkvėpti moteris.
Tyrimas baigėsi 2014 m. lapkritį. 7 iš 20 moterų įkūrė moterų asociacijas, o likusios aktyviai įsitraukė į jų veiklas. Tai buvo sėkmingas ir naujas būdas, stiprintis imigrančių moterų įtaką Švedijos visuomenėje.
Italijoje prieglobsčio prašytojų pagalbos suteikimo sistema (toliau – SPRAR) įdiegta 2002 metais. Ši sistema – vietinių institucijų tinklas (miestų ir provincijų), kuris įgyvendina projektus, skirtus prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, siekiantiems pasinaudoti prieglobsčio politikos ir paslaugų nacionaliniu fondu prie Vidaus reikalų ministerijos. SPRAR koordinavimą prižiūri Centrinė tarnyba, kurios užduotys – vietinių institucijų informavimas, parama, konsultacijos, techninė pagalba bei projektinių veiklų, skirtų tarptautinio prieglobsčio prašytojams ir jos gavėjams, priežiūra Italijoje.
Projekto tikslinė grupė yra prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai, kurie atvyko į Italiją, dažnai pavojingomis jų gyvybei sąlygomis, perplaukę jūrą ar kirtę pasienį. Jų prašymai gauti apsaugą yra analizuojami komitetuose, kuriuose prieglobsčio prašytojai paaiškina savo pabėgimo priežastis. Tie, kuriems suteikiamas teigiamas atsakymas, gali įgyti pabėgėlio statusą arba tapti tarptautinės apsaugos gavėjais.
Tiek Italijos pietinė pakrantė, tiek šiaurės rytų pasieniai, daugelį metų jautė vis didėjantį nuolatos atvykstančių imigrantų, šalyje ieškančių prieglobsčio, spaudimą. Tai yra vyrai, moterys ir vaikai, priversti bėgti iš savo šalies dėl persekiojimo, karo, žmogaus teisių pažeidimų. Jie turėjo palikti savo namus, darbą, šeimas, draugus, mylimus žmones, įpročius, įprastą kasdieninį gyvenimą. Daugelis iš jų niekada nepamatys savo mylimų žmonių. Šie asmenys buvo kankinami, susidūrė su ekstremaliu smurtu ir patyrė dramatiškų išgyvenimų sudužus laivui. Jie ilgai keliavo, ieškodami apsaugos Europoje, nežmoniškomis sąlygomis kirto žemynus, valstybes, dykumas, jūras ir rizikavo prarasti viską, netgi gyvybę.
AsyProjekto tikslas yra garantuoti antro lygio integraciją prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams. Svetingumo patirties ir decentralizuotas tinklas, kurį 1999–2000 metais įdiegė savivaldybės, asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos, 2001 metais Piliečių teisių ir imigracijos vidaus departamento ministerija, Italijos savivaldybių nacionalinė asociacija (ANCI) ir Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisariatas (JTVPK) pasirašė memorandumą dėl „Nacionalinės prieglobsčio programos“ (PNA) sukūrimo. Tai buvo pirmas bandymas sukurti viešą sistemą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams, išsisklaidžiusiems po visą Italijos teritoriją, įtraukiant centrines ir vietines institucijas, remiantis atsakomybių pasidalinimu tarp Vidaus reikalų ministerijos ir vietinių institucijų. Vėliau priimtas įstatymas nr. 189/2002 oficialiai įtvirtino šias organizuoto priėmimo priemones, įtakojusias SPRAR sistemos sukūrimą.
Tikslinė grupė suformuojama susisiekus su pabėgėlius koordinuojančiu centru bei paprašius juos įtraukti į vietinio tinklo integracijos projektus. Informaciją apie prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius gali teikti:
• SPRAR tinklo vietinės institucijos;
• vietinius SPRAR projektus vykdančiosios
institucijos (asociacijos ir socialiniai partneriai);
• socialinės apsaugos agentūros;
• socialiniai darbuotojai, religinės institucijos,
vietinės ar nacionalinės asociacijos;
• prefektūros, kurios taiko specialias procedūras;
• prašančiųjų prieglobsčio identifikavimo ir
priėmimo centrai;
• policijos nuovados.
Priėmimo centrų sistema SPRAR šia prasme atlieka ypatingą teritorijos stebėjimo vaidmenį. Naudojamas metodas atskleidžia savybes, kurias būtų galima naudoti kuriant gerovę. Vietinės regioninės institucijos, padedant trečiajam sektoriui, skiria „integruoto priėmimo“ intervencijas, kurios yra daugiau nei vien maitinimas bei apgyvendinimas, ir suteikia papildomų paslaugų: informacija, parama, pagalba ir konsultacijos surandant individualias socialines ekonomines vystymosi galimybes prieglobsčio prašantiems žmonėms ar pabėgėliams.
Šios veiklos pritaikytos priverstiniams imigrantams, kurie dažnai yra patyrę didžiulių traumų ir kančių, o priimančiosiose šalyse tai dar papildo ir kultūrinis šokas. Siekiama, kad atvykėliai galėtų susigrąžinti savarankiškumą, rūpinamasi šiais žmonėmis ir suteikiant tokias paslaugas kaip sutikimas šalyje (maistas ir laikinos gyvenamosios vietos suteikimas), supažindinimas su aplinka ir vietinių paslaugų pasiekiamumu, italų kalbos ir bendrųjų dalykų mokymai, perkvalifikavimas, patarimai ir pagalba įsidarbinant, nuolatinės gyvenamosios vietos suradimas, socialinė, teisinė apsauga ir psichosocialinės sveikatos palaikymas.
Sistema yra ypatinga tuo, kad tai naujas požiūris į vykstančius pokyčius. Inovatyvumą kuria turima duomenų sistema, apimanti migracijos reiškinius ir prieglobsčio prašytojų Italijoje teises, sukuriant valstybiniais nutarimais įteisintas rekomendacijas ir kokybės standartus. Be to, palyginus su pradiniu teigiamu veiksniu, valstybė norėjo imtis labiau į reiškinį orientuotos atsakomybės, dėl to 2002 metais kartu su Bossi/Fini buvo sukurtas organiškesnis, svetingas ir struktūrizuotas tinklas bei decentralizuoti priėmimo centrai, kuriuos finansuoja Nacionalinis prieglobsčio fondas, o šie centrai yra susieti visuomeniniais įsipareigojimais bei teritorijoms būdingomis savybėmis. Pagrindiniai šios sistemos bruožai yra:
1. Keletas vykdomųjų lygmenų: bendras
valdymas nacionaliniu lygmeniu (Vidaus reikalų
ministerijos/centrinės pabėgėlių būstinės),
vietinės institucijos (savivaldybės, savivaldybių
ir provincijų sąjungos) ir pelno nesiekiančios
organizacijos.
2. Decentralizuoto valdymo nuolatiniai imigrantų
sutikimo centrai yra įkurti savivaldybėse.
3. Siekis stiprinti teritorinį tinklą ir skatinti bendrą
gerovę, atsižvelgiant į lygias galimybes,
palengvinant teisių bei paslaugų ir visuomeninės
tarpkultūrinės koegzistencijos pasiekiamumą.
Projekto „MELETE – Sėkmingas ir į tikslinę grupę orientuotas darbas su migrantais ir migrantams“ tikslas yra išskirti kliūtis, susijusias su žemą išsilavinimo lygį turinčiais migrantais ir jų švietimu, bei surasti ir išbandyti būdus, šalinančius šias kliūtis ir iškilusius nepatogumus. Projektas pateikia lengviausius būdus tęsti tolimesnius mokslus ir kasdieninį mokymąsi, naudojant įvairias priemones ir metodus (dalyvavimas, mentorystė, dalyvavimo „kaip lygus su lygiu“ metodas, ir t. t.).
Viena iš projekto MELETE veiklų – ilgą laiką Austrijoje gyvenantiems migrantams siūlomas mokymo kursas „Mokymosi gairės“. Zalcburgo švietimo ir profesinio orientavimo institucijos atstovai pateikia informaciją apie tęstinio mokymosi galimybes. Tuomet kvalifikuoti vadovai vietinėse bendruomenėse atlieka vertingą informacinį ir motyvacinį darbą, o galimi dalyviai gauna informaciją apie laisvus MELETE projekto veiklų pasiūlymus. Jie gana įvairūs, siūloma nuo valgio gaminimo kartu dalyvaujant ir integruotuose vokiečių kalbos kursuose iki tėvų švietimo ir mokymosi programos (pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo pradmenys ar matematikos naudojimas kasdieniniame gyvenime). Be to, programoje dalyvaujantys instruktoriai mentoriai prieš tai yra parengiami šiam darbui, kad galėtų padėti dalyviams atsižvelgiant į jų individualius mokymosi poreikius. Svarbus MELETE veiksnys yra platus tinklas ir bendradarbiavimas su švietimo bei patariamosiomis institucijomis, migracijos organizacijomis ir interesus atstovaujančiomis grupėmis. MELETE projekto idėjos, kaip galima dirbti su migrantais, yra pristatomos įvairiose institucijose bei renginiuose (pvz., trumpi švietėjiški pristatymai tarpkultūrinių pusryčių metu, pasiūlymai gyvenamosios vietos paslaugų sektoriuje ir t. t.).
MELETE naudojami įvairūs metodai ir priemonės, siekiama į šią veiklą įtraukti kiek įmanoma daugiau žmonių.
Vienas iš tokių metodų pavyzdžių – visose MELETE projekto veiklose dalyvaujantys instruktoriai ir/arba bendradarbiaujantys instruktoriai yra patys buvę migrantai. Jie geriau geba išspręsti individualias tikslinės grupės problemas ir kartu gali būti puikūs atitinkamo vaidmens modeliai. Siekiant apsispręsti dėl įvairių mokymų pasiūlymų, vedami seminarai, kuriuose dalyvauja pagrindinių mokymo kursų dalyviai. Projekto veikla yra lengvai prieinama ir orientuota į dalyvius, pavyzdžiui, siūlomi nemokami kursai, pasirenkamos pažįstamos mokymosi vietos, nereikalaujančios išankstinių žinių (konkrečios kalbos geras mokėjimas) arba parenkamas toks kursų turinys, kuris aktualus dalyvių kasdienybėje (naudojama patikima informacija, pvz., autobuso tvarkaraščiai ar vaistų informacinis lapelis).
Tikslingas projekto viešinimas ir platus įvairių tikslinės grupės institucijų bei intereso grupių apjungimas įtakojo tai, kad projektas MELETE yra suvokiamas kaip regioninė etiketė, simbolizuojanti sėkmingą ir į tikslinę grupę orientuotą darbą migrantams ir su jais.
Projektas „TEPROM – Gatvės darbininkų projektas romų tautybės žmonėms“ yra skirtas darbo ieškantiems ir nepalankioje socialinėje, ekonominėje bei kultūrinėje aplinkoje Ostravos, Havirovo, Olomouco, Prerovo ir Prostejovo miestuose gyvenantiems romų tautybės asmenims, kurie yra ilgiau nei 5 mėnesius užsiregistravę darbo biržoje ir/arba tiems, kurie rūpinasi jaunesniu nei 15 metų amžiaus vaiku.
Vykdančioji organizacija bei partneriai – Silezijos diakonatas (angl. Silesian Diaconate) ir organizacija „Reikalingi žmonės“ (angl. People in Need) – ilgą laiką dirba su tiksline grupe ir orientuojasi į veiksnių, kurie įtakoja šių žmonių degradaciją bei sukelia pagrindinius sunkumus įsitvirtinti darbo rinkoje, įtakos mažinimą. Štai keletas pavyzdžių: romų tautybė, neteisingos informacijos suteikimas, neteisingas gyvenamasis adresas, jokio arba turimas žemas išsilavinimas, netinkamas darbo kvalifikacijos lygis, ilgalaikis nedarbas ar menka darbo paieškos motyvacija.
• tiesiogiai socialinio ir gatvėje dirbančio darbuotojo;
• darbo biržos atrinktų dalyvių;
• bendradarbiaujant su to regiono nevyriausybinėmis
organizacijoms;
• bendradarbiaujant su miesto savivaldos institucijų
socialinių paslaugų skyriais.
Sėkmingi buvusių projektų dalyviai jų gyvenamojoje
aplinkoje (socialiai išskirtame plote) yra
pateikiami kaip sektini pavyzdžiai.
Projektą ir jo veiklą nuolat vertino dalyviai, pateikdami savęs vertinimo anketas. Atsižvelgiant į tikslus ir rezultatus, projekto pabaigoje buvo atliktas galutinis įvertinimas.
Projektas viešintas įvairiais būdais – lankstinukai ir plakatai, kurie buvo išdalinti pelno nesiekiančioms organizacijoms, darbo biržoms ir savivaldybių socialinių paslaugų skyriams ir t. t. Išsamesnė informacija apie projektą ir jo rezultatus yra pateikta interneto tinklalapyje www.esfcr.cz.
Projekto koncepcija – galimybė perkelti projektą į kitus regionus su nedideliais pakeitimais, atspindinčiais konkretaus regiono ypatumus. Vienas iš pavyzdžių – Libereco mieste įgyvendintas beveik identiškas, su panašiais rezultatais, projektas. TEPROM projektas, atlikus keletą pakeitimų ir konkrečiai pritaikius prie kaimyninių šalių, turinčių panašią sociokultūrinę aplinką (pvz., Slovakija, Lenkija), galėtų būti sėkmingai atkartojamas.
Dalyviai įgijo naujų įgūdžių dirbdami socialinių paslaugų sektoriuje. Beveik pusė programos dalyvių gavo darbą, atitinkantį turimą patirtį ir kvalifikaciją.
Projektą vykdančioji organizacija ir jos partneriai tęsia darbą su tikslinėmis grupėmis, vykdydami susijusius projektus kituose Čekijos Respublikos regionuose – Moravijoje ir Olomouce.
MIGRANTAMS IR DARBO IEŠKANTIEMS ASMENIMS, LIETUVA
Projektas nagrinėja socialinę atskirtį, kuri Europos Sąjungos šalyse vis dar yra labai didelė, ir siūlo socialiai atskirtų žmonių gebėjimus ir norą pilnai integruotis į visuomenę didinti naudojant metodą „iš apačios į viršų“. Projektas pristato „Socialinio mobilumo modelį“ – naujus mokymosi metodus, kurie padėtų didinti socialinį mobilumą, įveikiant socialinę atskirtį. Projektą vykdė aštuonios organizacijos iš šešių Europos valstybių: Čekijos, Vokietijos, Lietuvos, Ispanijos, Olandijos ir Jungtinės Karalystės.
Projektas skirtas bedarbiams, ypatingas dėmesys skiriamas moterims, vyresnio amžiaus piliečiams ir migrantams.
Projekto tikslas yra didinti tikslinės grupės socialinės integracijos lygį, suteikti jos nariams žinių ir kompetencijų, siekiant aktyviai įtraukti į visuomenę ir darbo rinką.
Socialinio mobilumo modelį sudaro 3 dalys:
1. Metodas „Grupės socialinis mokymas“ –
veikiama pagal grupei pritaikytą metodologiją.
Mentorių patirties, dirbant su mažomis panašias
problemas turinčiomis socialiai atskirtų asmenų
grupėmis, panaudojimas.
2. Sektinas socialinės integracijos pavyzdys.
Pasitikėjimo savimi stiprinimas, mokantis iš
asmeninės žmonių, kurie įveikė socialinę atskirtį
ir sėkmingai socialiai integravosi, patirties.
3. Suteikiant vizualinių priemonių mokymams/
seminarams apie lygias galimybes ir
diskriminacijos mažinimą.
Socialinio mobilumo modelis gali būti lengvai perkeliamas į kitas šalis. Internete yra pateikta įvairios projekto informacijos, t. y. pristatymai, vaizdo įrašai, el. vadovėliai, gairės. Visa medžiaga yra anglų kalba, o dalis informacijos pateikiama ir čekų, olandų, vokiečių, lietuvių bei ispanų kalbomis.
Projekto „Socialinio mobilumo modelis“ (SMM) rezultatas yra pateikiamas apibendrinus tris susijusius švietimo metodus. Tai puiki priemonė organizacijoms (andragogams, suaugusių mokymo centrams, nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenių centrams), kurie dirba socialinės integracijos srityje, padeda nepalankioje padėtyje esantiems asmenims.
ROMŲ TAUTYBĖS ŽMONIŲ INTELEKTO KOEFICIENTO PASLAUGOS, ČEKIJOS RESPUBLIKA
Švietimo programa „Gendalos“ yra besitęsiantis projektas, kurį nuo 2013 metų rugsėjo koordinuoja „Intelekto koeficiento romų paslaugos“ (angl. IQ Roma servis, o.s.) Brno, Čekijos Respublikoje. „Gendalos“ yra išsami programa, kuri teikia paramą romų tautybės jaunimui, norint padidinti jų galimybes darbo rinkoje. Programos paslaugos tikslinei grupei yra nemokamos ir prieinamos kiekvienam jos nariui. Dėl menkų socialinių ir mokymosi įgūdžių bei gebėjimų romų tautybės mokiniai turi mažiau galimybių susirasti darbą. Pasinaudoję projekto parama, romai gauna daugiau galimybių pasiekti mokymosi rezultatų pagal tikruosius savo gebėjimus, o tai sudaro daug geresnes galimybes įsidarbinti.
Pagrindinis Gendalos projekto tikslas yra išugdyti ir pagerinti socialinius bei mokymosi gebėjimus, kad būtų pasiektas aukštesnis išsilavinimo lygis. Projekto tikslinės grupės nariai yra:
1. 15–26 metų amžiaus romų tautybės vidurinių
mokyklų mokiniai, kolegijų ar universitetų
studentai.
2. Aštuntos ir devintos klasės mokiniai yra
vidutiniškai 13 ar 14 metų amžiaus. Tai kritinis
amžius apsisprendžiant, kurią vidurinę mokyklą
jie pasirinks lankyti.
Gendalos projektas bendradarbiauja su kiekvienos projekte dalyvaujančios pradinės ir vidurinės mokyklos mokytojais, mokyklų psichologais ir t. t., mokykloms siūlo programas, skirtas romų tautybės mokiniams. Į programą yra įtraukti ir tėvai bei savanoriai, padedantys mokiniams, atsižvelgdami į jų problemas. Romų tautybės mokiniai aktyviai dalyvauja Gendalos projekte išsakydami savo interesus ir norus.
Projektas pradėtas vykdyti 2013 metais. Šiandien mokiniai yra daugiau nei tik klientai, jie – pilnaverčiai programos dalyviai. Aktyviai dalyvaudami mokiniai papildo Gendalos projektą nurodydami savo interesus ir poreikius. Aštuntos ir devintos klasės vaikams yra padedama mokytis, stengiantis padidinti jų galimybes ateityje mokytis aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. Per tris susitikimus mokykloje yra paaiškinami mokymosi įvairiose vidurinėse mokyklose „už“ ir „prieš“. Gendalos projektas taip pat siūlo paramą mokantis.
Programa padeda mokiniams praleisti pirmus kritinius metus vidurinėje mokykloje. Pirmieji metai paprastai reikalauja daugiausiai pastangų dėl pereinamojo laikotarpio. Geri socialiniai ir mokymosi įgūdžiai parodo, kaip mokinys sugeba prisitaikyti. Nauja mokykla, nauji bendraklasiai, informacijos perteklius bei sudėtinga mokymosi programa – keli iš daugelio sunkumų, su kuriais susiduria mokiniai. Pirmaisiais vidurinės mokyklos metais Gendalos projektas daugiau dėmesio sutelkia į socialinių gebėjimų ugdymą bei susipažinimą
Gendalos projektas turi fondą, kuris siūlo finansinę paramą mokyklinėms prekėms ir viešojo transporto bilietams įsigyti, mokymo kursams ir pagalbą teikiant paraišką kitai stipendijai ar dotacijai gauti.
Romų bendruomenėje sklindant informacijai iš lūpų į lūpas, Gendalos projektas tapo labai populiarus. Šiuo metu viešinimas daugiausia vyksta socialiniuose tinkluose („Facebook“) ir internetu (gendalos.cz). Be to, projektas organizuoja konferencijas ir pristatymus viešosioms organizacijoms ar valstybinėms institucijoms.
Ši programa atsirado dėl integruoto bendradarbiavimo tarp motyvuotų romų tautybės mokinių bei dalyvaujančių tėvų ir mokyklų. Ši programa gali būti vykdoma bet kur. Darbas su motyvuotais mokiniais yra labai reikšmingas, nes mokiniai turi savo gyvenimo viziją, o šiame procese mes esame tik parama.
Gendalos projekto dalyviai yra 13–26 metų amžiaus romų tautybės mokiniai, gavę paramą mokymosi metu, jie turi didesnes galimybes įsidarbinti.
Copyright 2015 team training - Webdesign: Thomas Penka | Impressum und Datenschutz